Jei kojų venos yra labai didelės ir aiškiai matomos plika akimi, tai visai nėra pasididžiavimo priežastis (na, iš tikrųjų tai nėra raumenys). Tačiau jie neatrodo taip patraukliai kaip, tarkime, keturgalviai raumenys. Todėl dauguma žmonių dažniausiai juos slepia. Net iš gydytojų. Kas, beje, yra visiškai klaidinga. Nes jei turite kokių nors problemų dėl venų ir kraujagyslių būklės, tuomet jas reikėtų parodyti gydytojui, kuris specializuojasi jose – flebologui. Tačiau pirmiausia perskaitykite šį straipsnį: jame sužinosite, kaip gydyti kojų venų varikozę, kokius simptomus ji turi ir kokios procedūros atliekamos jai pašalinti.
Kojų venų varikozė: simptomai
Šios ligos simptomai priklauso nuo jos stadijos:
Taigi pirmoje stadijoje pacientą trikdo sunkumo jausmas apatinėse galūnėse, raumenų mėšlungis (dažniau miego metu), niežulys ar deginimas, kojų patinimas. Kartais skauda kojas, ypač venų srityje. Dažnai būna telangiektazijos.
Antrame etape yra kraujagyslių tinklai ir visi simptomai, būdingi pirmajai stadijai, bet jau ryškesni. Taip pat žymiai padidėja venų matomumas: jas galima stebėti net plika akimi.
Trečiam etapui būdingi visi minėti simptomai. Tuo pačiu metu patinimas tampa beveik nuolatinis. Kartais jie gali praeiti ryte, bet tuo pačiu vėl atsirasti vakare.
Ketvirtajame etape pasikeičia odos spalva. Jis gali tapti rusvas ar net juodas. Atsiranda uždegimas, galima odos atrofija. Tokiu atveju ant jo atsiranda mėlynos arba violetinės spalvos dėmės.
Penktoje ir šeštoje stadijoje susidaro trofinė opa: atitinkamai užgijusi ir neužgijusi.
Kojų venų varikozė: gydymas
Šiandien kojų venų varikozė gali būti gydoma keliais būdais:
Lazerinis venų sunaikinimas. Tai aukštųjų technologijų procedūra, kuri atliekama naudojant modernią įrangą – medicininį lazerinį prietaisą. Prietaisas aprūpintas lanksčiu šviesos kreiptuvu, kuris per punkciją ar pjūvį įvedamas į probleminės kraujagyslės spindį iki tam tikro gylio. Po to flebologas įjungia aparatą, o šviesos kreiptuvo galiukas pradeda skleisti nenutrūkstamą šviesos srautą. Šviesa turi tokį bangos ilgį, kad spindulius sugeria venų sienelės, dėl to jos įkaista ir sulydomos. Procedūros vykdymo kontrolė ultragarso lazerio pagalba leidžia dar tiksliau ir efektyviau gydyti kojų venų varikozes. Po kurio laiko sulipusios venos ištirpsta. Šviesos kreiptuvas turi specialų dizainą, dėl kurio iš karto apdorojamas visas vidinis laivo perimetras. Reikiama gydymo trukmė pasiekiama dėl to, kad gydytojas palaipsniui ištraukia šviesos kreiptuvą. Lazerinės abliacijos seansas vidutiniškai trunka 2–4, 5 valandos, tačiau šį nepatogumą kompensuoja tai, kad venų varikozę galima gydyti tik vienu lazerinės abliacijos seansu. O kadangi procedūrai reikalingas nedidelis pjūvis (ne didesnis kaip 0, 3 cm), po seanso nereikia siūti.
Miniflebektomija. Šiai procedūrai taip pat reikės punkcijos ar pjūvio (taip pat ne daugiau kaip 3 mm). Tai reikalinga pažeistai venos vietai ištraukti. Po to flebologas išpjauna ištrauktą veną, jos galai suspaudžiami. Gydant kojų venų varikozę šia procedūra nereikia susiūti, nes punkcija nedidelė – dažniausiai uždengiama gipsu ir sutvarstoma. To pakanka gydymui.
Skleroterapija. Šiai procedūrai atlikti pjūvio nereikia – seansas yra visiškai injekcinis. Švirkštu į odą suleidžiamas specialus skystas (arba putų pavidalo) preparatas, kuris sulipina venų sieneles. Lygiai taip pat, kaip ir lazerinio venų obliteracijos atveju, suklijuotas indas po kurio laiko ištirpsta audiniuose.
Chirurginis kojų venų varikozės gydymas. Ši operacija atliekama naudojant vietinius anestetikus. Operacijos metu gydytojas išpjovė odą pašalintų venų srityje, po to jas pašalino. Be to, tuo pat metu pašalinama ir atgalinio kraujo tekėjimo priežastis. Po chirurginio gydymo reikalingas gana ilgas atsigavimo laikotarpis, kurį lydi privalomi tvarsčiai.
Verta prisiminti, kad po visų procedūrų turite laikytis tam tikrų nurodymų, kuriuos gydytojas duos jas baigęs. Taigi, po kojų venų varikozės gydymo būtina atsisakyti bet kokio deginimosi, porą mėnesių neiti į sauną ar vonią. Taip pat draudžiama ilgą laiką būti stovint ar sėdint. Ypatingas momentas siekiant procedūros efektyvumo bei greitesnio reabilitacijos periodo – kompresinių apatinių drabužių dėvėjimas. Tuo pačiu metu šios taisyklės pakanka laikytis visą parą pirmosiomis dienomis. Ateityje kompresinius apatinius bus galima dėvėti tik dienos metu. Beje, iš pradžių nepatogių batų (aukštakulnių, aptemptų) taip pat teks atsisakyti. Praėjus dviem ar trims savaitėms po procedūros, patartina avėti patogius ir erdvius batus.
Venų varikozės priežastys
Viena iš pagrindinių kojų venų varikozės atsiradimo ir vystymosi priežasčių ekspertai vadina genetinį polinkį. Taigi, jei vienam iš giminaičių žmogui diagnozuota venų varikozė, tada šios ligos rizika bus žymiai didesnė nei žmonėms, kurių artimieji nesirgo venų varikoze. Tačiau yra daug kitų veiksnių, kurie prisideda prie kojų venų varikozės atsiradimo:
Sėslus gyvenimo būdas.
Nešioti nepatogius batus arba batus su aukštakulniais.
Atidėtos kojų traumos.
Padidėjusios apkrovos: perteklinis svoris, svorio kėlimas.
Neteisinga mityba.
Nėštumas ir gimdymas.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Susilpnėjęs kraujagyslių tonusas.
Tam tikrų hormoninių vaistų vartojimas.
Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu.
Dubens organų ligos.
Nuolatinis stresas ir emocinė įtampa.
Didelis kraujo klampumas.
Venų varikozė dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės (nes su amžiumi mažėja kraujagyslių tonusas). Tačiau ji gali pasireikšti ir jauniems žmonėms net iki 30 metų. Šia liga serga abi lytys.
Kodėl reikia gydyti kojų venų varikozes
Jei kojų venų varikozė nepašalinama (gydoma) nėra laiku atlikta, galimos įvairios komplikacijos, tarp jų ir negyjanti trofinė opa. Vėliau tokia opa gali sukelti gangreną, o tai jau gali būti kupina apatinės galūnės amputacijos ir negalios. Be to, bet kurią ligą lengviau gydyti pradinėse ligos stadijose.
Taip pat nepamirškite apie galimą tromboflebito vystymąsi. Viena iš šios ligos komplikacijų yra plaučių embolija, kuri paprastai gali būti mirtina.
Varikozinių kojų venų profilaktika
Gera kojų venų varikozės profilaktikos priemonė yra dėvėti kompresinius apatinius drabužius, kurie gali vienodai slėgti visą kojų paviršių. Taip pat rekomenduojama laikytis kitų patarimų:
Nepamirškite sportinės veiklos: važiavimo dviračiu, plaukimo, ėjimo ir kt.
Venkite nepatogių batų (ypač aukštakulnių).
Paimkite kontrastinį dušą.
Be to, jei turite genetinį polinkį sirgti venų varikoze (ar kitų veiksnių), tuomet bent du kartus per metus kreipkitės į flebologą.